Refreno:
Amikoj, trankviliĝu, bonkora estas ŝi.
Feliĉe pasas horoj malrapide,
Ĉar tiu sinjorin’ ne povas plu sen mi,
Ĉar esatas ŝi el mia rip’ kreita.
Jes, tio estas am’ - perei povas ni,
Perdiĝi, erarvagi, malaperi.
Kaj restas nure kanto pri l’tempo de pasi’,
Pri karaj brakoj sub la nokt’ ĉiela.
//Refreno://
Amikoj, trankviliĝu, por ĉio estas lim’>
Se velkas herboj - tia estas sorto.
El kort’ arbata iam min vokis malproksim’,
Kaj nun atendas min la sama sorto.